Lietuvoje bus pristatytas unikalus sprendimas dirvožemio drėgmei nustatyti

30. Bal, 2020

Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje aktualiausia tema tarp žemdirbių – kaip sumažinti sausros padarytą žalą. Ar sausros problema bus aktuali ir trečius metus iš eilės?

Sausra yra didžiausias ūkininko priešas. Iki šiol buvo manyta, kad ši klimato kaitos problema aktuali tik pietinėse šalyse, tačiau realybė parodė, kad ir Lietuva nėra apsaugota nuo ilgų laikotarpių be lietaus.

Didžiausias Lietuvos iššūkis – trumpas augalų vegetacinis laikotarpis. Norint Lietuvos sąlygomis užauginti gerą derlių, aktyvios vegetacijos laikotarpiu dirvai būtinas pakankamas drėgmės kiekis. Kaip žinoma, aktyviausias vegetacijos laikotarpis yra gegužės, birželio mėnesiai. Ir jei šiuo laikotarpiu nėra pakankamai drėgmės, tai derlius gali gerokai sumažėti.

Jei lyginsime 2018 ir 2019 metus, tai 2018 metais lyti liovėsi jau balandį. Dirvožemis kai kuriose vietose buvo net labai drėgnas, tačiau didelę reikšmę tolesniam derliui turėjo gegužės mėnesio oro temperatūra, kuri buvo aukštesnė nei +25C, ir vėjas, kuris labai išdžiovino dirvą.

Pirmasis lietus iškrito tik liepos mėnesį. Būtent tuo laikotarpiu derlingumas Lietuvoje buvo ženkliai sumažėjęs. Tačiau 2019 m. pavasarį drėgmės deficitas buvo dar reikšmingesnis. Tik dėl lėto, vėsaus pavasario, kuris augalų augimo neskatina, sausros padaryta žala nebuvo tokia didelė. Ir vis dėlto Lietuvoje nemažai regionų pakankamai stipriai nukentėjo dėl drėgmės stygiaus.

Praėjusiais metais pirmą kartą pas mūsų kaimynus Latvijoje buvo pasiūlytas unikalus produktas – draudimas nuo sausros. Iki šiol pasaulyje sausros draudimo apskaičiavimui buvo naudojamas SPI arba kritulių indeksas. Latvijoje draudžiant sausrą naudojamas SMI („Soil moisture index“) arba dirvožemio drėgmės indeksas.

Kodėl tai yra unikalus sprendimas? Šiuo metu pasaulyje labai intensyviai naudojama informacija, kuri gaunama iš palydovų. Siekdama numatyti galimą produktyvumą, sausrą ir augmenijos vystymąsi, Europos Sąjunga taip pat naudoja palydovinių sistemų duomenis (https://www.copernicus.eu). Būtent šie duomenys yra svarbiausia informacija, leidžianti prognozuoti būsimą derlių. Palydovų radarai kiekvieną dieną matuoja dirvožemio drėgmę. Duomenų rinkimui nedaro įtakos net debesų sluoksniai, nes radarai registruoja žemės skleidžiamas mikrobangas, o dirvožemio drėgmė apskaičiuojama naudojant algoritmus.

Naująjį technologijų produktą visame pasaulyje vysto „VanderSat“ – vienas iš pasaulio pradininkų nustatant dirvožemio drėgmę. „VanderSat“ bendradarbiauja su „Swiss Re“, kuris yra didžiausias perdraudikas pasaulyje, turintis didelę patirtį įvairių žemės ūkio rizikų draudime. „VanderSat“ kaupia dirvožemio drėgmės duomenis beveik 20 metų ir kiekvienais metais pagerina dirvožemio drėgmės nustatymo tikslumą.

Dirvožemio drėgmė iš palydovo nustatoma matuojant 100 x 100 m. Norint įvesti šį produktą į Lietuvos rinką, nepakako kasdien fotografuoti palydovų duomenis. Buvo atlikti parengiamieji darbai, norint pritaikyti produktą būtent Lietuvai. Kiekvienoje apskrityje informacija apie žiemines ir vasarines kultūras buvo renkama atskirai. Apibendrinant duomenis, per kelis mėnesius buvo sukurtas produktas, draudimas nuo sausros, kurį šiemet planuoja įsigyti jau apie 50 ūkių Lietuvoje.

Kadangi produkto kūrimas užtruko ilgiau nei planuota, pernai Latvijoje draudimą nuo sausros buvo galima įsigyti palyginti vėlai – tik birželio 15 d.

Šiemet sausros duomenys bus matuojami tik žemės ūkio paskirties žemėje, kad tikslumas būtų dar didesnis. Draudimas nuo sausros šiais metais Latvijoje ir Lietuvoje galios nuo gegužės 1 d. iki birželio 1 d. dėl ypač svarbaus drėgmės trūkumo ankstyvosiose augalų vystymosi stadijose. Jei augalas pradžioje negali normaliai vystytis, derlius smarkiai nukenčia. Taip nutiko ir praėjusiais metais, kai sausra pakenkė pasėliams gegužę. Deja, draudimo produktas buvo pristatytas tik birželio 15 d.

Nepaisant trūkumų, pristatytas unikalus draudimo produktas nuo sausros buvo pripažintas visame pasaulyje. Tik realiame gyvenime įmanoma kurti, tobulinti, vystyti produktą. Kompanijoms „VanderSat“ ir „Swiss Re“ dirvožemio drėgmės draudimo produktas yra iššūkis, kurį Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Prancūzijos įmonės stebi labai atidžiai, kad pritaikytų jį savo šalyse. Latvija kuriant šį produktą suvaidino svarbų vaidmenį  – nors šalis maža, tačiau jos teritorijoje vyrauja labai skirtingos klimato sąlygos. Tad šis produktas ypatingai tinka ir Lietuvos klimatinėms sąlygoms, kurios mažai skiriasi nuo mūsų kaimynų.

Plačiau apie sausros draudimą ir „VanderSat“ technologiją galite sužinoti susisiekę su „EURORISK Lietuva“ generaliniu direktoriumi Vents Aperans, tel. +370 615 76666, el. paštas agro@eurorisk.lt